Violončelė – styginis instrumentas, turintis keturias stygas:C (do), G (sol), D (re) ir A (la). Violončelė, šnekamojoje kalboje vadinama čele, yra bosinis smuiko šeimos narys. XVII a. ištobulinti trys smuiko variantai, iš kurių vieno - Viola da Gamba, vėliau ir ištobulinta violončelė.
Grojama atsisėdus. Violončelė derinama kvintomis. Žmogus, grojantis violončele, yra vadinamas violončelininku arba violončelistu. Violončelės ilgis būna įvairus ir priklauso nuo jos modelio, tačiau standartinis ilgis - apie 75 cm. Violončelės pagal dydį skirstomos į:
1. vieno ketvirčio (1/4),
2. dviejų ketvirčių (2/4),
3. trijų ketvirčių (3/4),
4. pilnąją.
Natos violončelei dažniausiai rašomos boso arba tenoro raktuose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą